- stojinėti
- stojinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. dažnai užstoti, palaikyti kieno pusę: Ką ans stojinė́s – nebužstoja [nedorų vaikų] DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
apstojinėti — tr. apstoti, užpulti: Musios jau apstojinėja [gėles] Ad. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; užstojinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nustojinėti — intr. 1. netekti, nustoti: Aš atminties nustojinėju Ad. 2. mažinti greitį rengiantis sustoti: Jau traukinys nustojinėja Dglš. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pastojinėti — iter. dem. pastoti 7: Anas žmonis pastojinėjo in tilto Dglš. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; užstojinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
perstojinėti — iter. dem. perstoti 6: Iš to sūnaus išaugs razbainykas, pakeleivingus perstojinės Prng. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; užstojinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sustojinėti — iter. dem. sustoti 6: Jie dažnai sustojinėjo ir apžiūrinėjo vietas rš. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; užstojinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užstojinėti — NdŽ iter. dem. užstoti 5: Užstojinė[ja] mažus vaikus, atema kapeikas – būs plėšikas! Krš. stojinėti; apstojinėti; nustojinėti; pastojinėti; perstojinėti; sustojinėti; užstojinėti … Dictionary of the Lithuanian Language